ugnėtas

ugnė́tas, -a adj. (1) NdŽ; G118 žr. ugninis: 1. KŽ, KN187 Ant viršukalnio atsivėrė ugnėta versmė IM1862,24. Visas strėlas ugnėtas ano piktojo viera užgesyti laimingai galėtumime MKr26. Žarijus ugnėtus sukuopsi ant galvos KlbIII241(brš). | Maižiešius regėjo ugnėtą liepsną aukštyn kilstančią I. 2. Saulės šviesybės ugnėtos I.

ugnė́tai adv.: Vakarais pasirodydavo žara ugnėtai raudona I.

3. prk. karštas, ugningas: Stojos apgynime bažnyčios šventos su visa galybe savo talento ir stiprios, ugnėtos iškalbos brš. Del kietumo ir ugnėtų pamokslų jį laikė Mesijošiumi A.Baran.